Alkoholizmas - liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą.

Nors alkoholizmas išsivysto tik vartojant alkoholinius gėrimus, tačiau biologinis alkoholizmo išsivystymo mechanizmas nėra išaiškintas. Daugumai žmonių palyginus retas alkoholinių gėrimų vartojimas priklausomybės pavojaus nesukelia. Kaip svarbiausi alkoholizmo išsivystymą įtakojantys faktoriai nurodomi žmogaus socialinė aplinka, psichikos sveikata ir genetinis polinkis.

Žmogaus socialinį ir psichologinį vystymą daugiausia lemia šeimos, aplinkos, pažįstamų pavyzdys. Nuo pat vaikystės žmogus kuriasi savo gyvenimo modelį. Didelė dalis tėvų gyvenimo būdo atsiliepia atžalai. Taigi, dauguma alkoholikų prisimena, kad dažnai girtaujama būdavo ir jų šeimose, draugų tarpe.

Alkoholizmu suserga: nebūtinai asocialūs žmonės. Alkoholizmas gali išsivystyti bet kuriam žmogui, kuris dažnai naudoja svaigiuosius gėrimus (netgi lengvus kokteilius ir alų). Priklausomybė alkoholiui vystosi pamažu ir nepastebimai.

Akivaizdžiausias alkoholizmo požymis - liguistas, nenumaldomas noras išgerti. Savo poreikio nepatenkinęs asmuo darosi irzlus, piktas, agresyvus. Dažnai, ypač vėlyvosiose stadijose, prasideda traukuliai, kaulų ir raumenų, galvos skausmai, haliucinacijos („Baltoji karštligė"). Išgėrus šie abstinencijos reiškiniai praeina.

Pradinėse stadijose žmogus ieško pretekstų, kad išgertų arba įteigia sau, kad išgers nedaug ir tik kompanijai palaikyti. Ieškoma ir draugijos, kuri palaikytų kompaniją geriančiajam. Kartais išgeriama kelis kartus per dieną, po nedaug.

Vėlyvosiose stadijose alkoholikas geria vienas, be progų.

Pirmas ir labai svarbus žingsnis alkoholikui, norinčiam išsigydyti, yra tvirtas savo bėdos pripažinimas ir tvirtas pasiryžimas daugiau nebegerti. Labai svarbi šeimos, giminių, kitų artimųjų pagalba ir palaikymas. Gydantis nuo alkoholizmo reikia prisiminti, kad negalima vartoti netgi alaus.

Nebloga priemonė alkoholikams yra įsirašyti į anoniminių alkoholikų centrą, kur panašaus likimo žmonės dalijasi savo patirtimi. Taipogi galima kreiptis į gydytoją narkologą.

Nuo pat vaikystės reikia stengtis apsaugoti jaunuolius nuo neigiamos alkoholinių produktų įtakos. Didelę reikšmę turi šeimos pokalbiai, visuomeniniai pavyzdžiai. Mokyklose supažindinama su alkoholio žala, jo neigiamais aspektais. Reikia nepamiršti, kad paauglystėje pradėti naudoti alkoholiniai gėrimai sutrikdo normalų vaiko augimą, vystimąsi. Kuo anksčiau pradedama naudoti alkoholinius gėrimus, tuo didesnė žala padaroma organizmui, tuo tiesesnis kelias į alkoholizmą.

Alkoholis - viena iš ankstyvos mirties priežasčių. 10 procentų visų Lietuvoje užregistruotų mirčių susiję su alkoholio vartojimu. Dauguma mirusiųjų - jauni ir darbingi asmenys. Alkoholio vartojimas darbo vietose taip pat dažnai tampa nelaimingų atsitikimų ir mirties priežastimi.

Alkoholis žaloja ne tik fizinę, bet ir dvasinę žmogaus sveikatą, lemia moralinį jo nuosmukį, skatina nusikalsti. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, neblaivūs asmenys padaro apie trečdalį visų atskleistų nusikaltimų. Lietuvoje jaunimas alkoholį vartoti pradeda labai anksti: 95 procentai penkiolikmečių jau yra ragavę alkoholio, 70 procentų buvo bent sykį apsvaigę....

 Žmonės, pamėgę svaigalus, neretai atsiduria ant bedugnės krašto: sugriūva asmeninis gyvenimas, prarandamas darbas, asmenybė visiškai degraduoja. Pripažinti, kad yra ligoniai, deja, ne visi nori. Tačiau neabejojama, jog alkoholizmas - tai liga, kuriai gydyti reikia ne tiek medikų, kiek pačių pacientų didelių pastangų.

  Nikotinas (pran. Nicotine; pagal prancūzų diplomato Ž. Niko (Jean Nicot), kuris 1560 m. į Prancūziją iš Portugalijos įvežė tabaką, pavardę; 1-metil-2(3-piridil)-pirolidinas C₁₀H₁₄N₂) - alkaloidas. Bespalvis lakus, savito kvapo skystis. Ore ruduoja. Gerai tirpsta vandenyje ir organiniuose tirpikliuose. Stipri bazė. Sintetinasi tabake ir kai kuriuose kituose augaluose.

Rūkant tabaką nikotinas veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, sukelia tam tikrą trumpalaikę žvalumo būseną, tačiau rūkymas kenkia žmogauys organizmui, o jo ir alkoholio vartojimas drauge yra dar ir žymiai pavojingesni sveikatai, nei jų naudojimas atskirai.

Labai nuodingas: nuo kelių lašų (~ 0,05 g, tiek nikotino būna 200 g tabako) žmogus gali mirti dėl smegenų kvėpavimo centro paralyžiaus. Mažos dozės skatina nervų sistemos veiklą, didesnės - ją slopina, trikdo kvėpavimą, širdies plakimą, didina kraujospūdį. Iš nikotino gaunama nikotino rūgštis, jis naudojamas kaip insekticidas ir fungicidas.

Tabakas rūkomas cigarų, cigarečių, cigarilių pavidale, taip pat pypkėse, kaljanu, bongu ar kt. Būna taip pat ir kramtomasis tabakas bei uostomasis tabakas. Tabake yra alkaloido nikotino, kuris yra stiprus neurotoksinas, ypač kenksmingas vabzdžiams.

Dėl žalos sveikatai ir sukeliamos stiprios priklausomybės daugumoje šalių tabako gaminių vartojimas ribojamas, nustatant minimalų leistiną amžių. Taip pat daug kur tabako produktų gamintojai privalo ant jų pakuočių ar šalia reklamų įdėti perspėjimus apie žalą sveikatai.

Rūkymas - medžiagos (dažniausiai - džiovintų tabako augalo lapų) deginimas ir išskiriamų dūmų įkvėpimas. Paprastai rūkymu įvardijamas būtent tabako rūkymas (šiame straipsnyje bus kalbama apie jį). Dūmai išgaunami įvairiais tam skirtais prietaisais.

Plaučiuose iš dūmų į kraują efektyviai perduodamos narkotinės arba psichotropinės medžiagos. Labiausiai paplitęs pasaulyje tabako rūkymas. Tabako dūmuose yra nikotino, kuris turi trumpalaikį stimuliuojantį poveikį, tačiau sukuria stiprią fizinę ir psichologinę priklausomybę.

 medicininį - medžiaga, vaistai turi specifinį (stimuliuojantį, raminantį, haliucinogeninį ir kt.) poveikį centrinei nervų sistemai, dėl to gali būti naudojami nemedicininiais tikslais; buna zmoniu, kurie vartoja dideliais kiekiais vaistus, stiprius nuskausminamuosius,  Medžiagos, kurios veikia nervų sistemą ir keičia psichiką yra psicoaktyvios. Psichoaktyvios medžiagos, kurios veikia aukščiausias psichines funkcijas ir dažnai naudojamos medicinoje psichinėms ligoms gydyti, vadinamos psichotropinėmis.

 socialinį - nemedicininis medžiagos naudojimas yra plataus masto ir turi socialinę reikšmę; Dažnai narkotikais vadinami tik įstatymu apriboto naudojimo narkotinės medžiagos. Tačiau konkrečios medžiagos uždraudimas ar legalizavimas mažai ką sako apie realią jos žalą organizmui ir yra prieštaringas dalykas. Tai, kad viena medžiaga uždrausta (kanapės) o kita - ne (alkoholis), yra kultūros dalykas - besikeičiantis.

 teisinį - medžiaga yra oficialiai pripažinta narkotine ir įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą. Geriausiai žinomi - extazi(tabletes), morfijus, heroinas(milteliai,) kodeinas, Kokainas(milteliai), kreko, ... tai pavojingiausi ir labiausiai priprantami narkotikai. Siuo metu yra labai paplite. Daug vartojanciu zmoniu, vieni miltelius traukia, kiti pakaitine susileidzia. tokie zmones, jau yra narkomanai, gaila, bet is to isbristi neimanoma, kad gyvenime niekada nebutu noro juos vel imti. Zmogus apsidozaves jauciasi pasaulio bamba, cia jau nebera baimes, pasizymi agresivumu,. Narkomano akys  atrodo tarsi apibreztos raudonu piestuku, pavarge, asarotos...

 Taip pat "narkotikais" vadinamas bet koks reiškinys, užsiėmimas, be kurio priklausomas nuo jo asmuo patiria fizinių ar psichologinių sunkumų (pvz., priklausymas nuo interneto, žaidimų, televizoriaus).

 Svaigalų vartojimas egzistuoja visose kultūrose, skiriasi tik medžiagos. Svaiginimasis kartais susijęs su religinių poreikių tenkinimu.
Seniai žmonių vartojami svaigalai - alkoholis. Daugybė vietinių augalų ir grybų tinka svaiginimuisi, pvz., musmirė, drignė, kanapė. Europiečiai tik XVI amžiuje pradėjo vartoti tabake esantį nikotiną, kurį daug anksčiau naudojo Amerikos indėnai.

Opiatai - Žmogaus endorfininę sistemą veikiantys junginiai, daugiausiai - morfijaus dariniai. Natūraliai randami aguonose. Geriausiai žinomi - morfijus, heroinas, kodeinas. Medicinoje naudojami nuskausminimui, stipriam kosuliui malšinti. Didelėmis dozėmis sukelia euforiją. Piktnaudžiaujant šiais preparatais, išsivysto fiziologinis pripratimas, kaip manoma, susijęs su pokyčiais skausmo jutimo bei kvėpavimo sistemose, taip pat - kraštutinai stiprus euforijos poreikis. Poreikis pakartotiniam vartojimui bei abstinencijos sindromas gali atsirasti jau po 1-2 euforiją sukėlusių dozių. Fiziologinis poveikis galutinai neištirtas, manoma, kad gali būti susijęs su endorfinus skaidančių fermentų blokavimu. Abstinencijos sindromas pasireiškia kraštutinai stipriais skausmais, kvėpavimo bei širdies veiklos sutrikimais, gali tęstis kelias savaites ar ilgiau. 

 Kokaino grupė - Kokainas bei dar keli jam artimi junginiai sukelia trumpalaikę euforiją, nemigą, turi itin stiprų vietinį nuskausminantį poveikį. Dėl toksiškumo medicinoje beveik nenaudojami. Pripratimas (ypač prie kreko) itin greitas, kaip taisyklė, pakanka 1 dozės, tačiau trumpalaikis. Fiziologinis poveikis paremtas acetilcholino imitavimu. Abstinencijos sindromas tęsiasi kelias dienas, pasireiškia stipriais skausmais, silpnumu, pykinimu.

Haliucinogenai - Grupė medžiagų, sukeliančių haliucinacijas. Daugelis jų gali sukelti ilgalaikius psichikos sutrikimus (pakartotines haliucinacijas, depresijas ir pan.). Labiausiai žinomi haliucinogenai - LSD, BZ, psilocibinas. Pradžioje tyrinėti, kaip specifinė cheminio ginklo rūšis, vėliau - kaip psichoterapijos priemonė (Stanislaw Groff darbai). Senovės civilizacijos psilocibino turinčius augalus plačiai vartojo religinėse apeigose. Tikėta, kad jų dėka galima pamatyti ateitį, praeitį, susisiekti su dvasiomis, įgyti telepatijos galių, nukeliauti į kitus pasaulius ir panašiai. Tokių religinių grupių ir dabar yra tiek tarp išlikusių indėnų tiek tarp naujųjų religijų. JAV istatymai, net leidžia vartoti psilocibiną indėnams religiniais tikslais. Šiuo metu dažniausiai naudojami, kaip nelegali svaiginimosi priemonė. Fiziologinis poveikis įvairus, paremtas acetilcholino, serotonino ir kitų neuromediatorių imitavimu. Dauguma jų nesukelia fiziologinės priklausomybės, todėl neturi abstinencijos sindromo. Tačiau jie gali sukelti psichologinę priklausomybę.

 Kanabinoidai - Įvairūs (dažniausiai - natūralios kilmės) kanabinolio dariniai, visų pirma - tetrahidrokanabinolis. Randami kanapėse. Vartojami rūkant kanapės augalo dalis, iš jų dervų surinktą hašišą, valgant ar geriant THK prisotintus patiekalus ar gėrimus ir pan. Kelis dešimtmečius vyksta kanabinoidų tyrimai medicinoje, manoma, kad jie gali būti panaudoti, kaip psichotropiniai, nuskausminantys ir vėmimą stabdantys preparatai. Dalyje šalių kanapių preparatai yra dalinai legalizuoti (pvz., Nyderlanduose), kai kuriose kitose šalyse jų vartojimas formaliai draudžiamas, bet faktiškai nepersekiojamas (pvz., Danija, Anglija, Ispanija). Fiziologinis poveikis galutinai neištirtas, yra kelios poveikio teorijos. Fiziologiškai kanabinoidai euforijos nesukelia, abstinencijos sindromo nebūna. Mokslininkai ginčijasi dėl ilgalaikio kanabinoidų poveikio psichikai bei psichologinio pripratimo.

Kitos mezdziagos - Svaiginimuisi, ypač - tarp paauglių, dažnai naudojamos kitos psichiką veikiančios medžiagos, pradedant laisvai parduodamais medicininiais ir veterinariniais preparatais ir baigiant buitinės chemijos medžiagomis, pvz., organiniais tirpikliais, kartais - ir pavojingomis gyvybei medžiagomis (pvz., fosforo organiniais junginiais, esančiais kai kuriuose pesticiduose).

Narkotikų poveikio sveikatai ir ypač legalizavimo klausimai yra labai prieštaringi. Daug dezinformacijos skleidžia tiek legalizacijos šalininkai, tiek oponentai. Paprastai dezinformacija susijusi su poveikiu sveikatai: legalizavimo šalininkai linkę žalą „sumažinti", kad galėtų naudoti kaip argumentą legalizavimo naudai. Oponentai - atvirkščiai, analogišku pagrindu žalą linkę „padidinti". Šiuo metu ypač didelius debatus demokratinėse valstybėse sukelia marihuanos klausimas, kadangi egzistuoja daug jos įteisinimo šalininkų. Kol kas vieninteliuose Nyderlanduose ji yra dekriminalizuota, kitur - draudžiama.

Be to, liberalai, ypač radikalūs, teigia, kad medžiagos kenksmingumas organizmui negali būti pagrindas jos uždraudimui: kiekvienas turi turėti teisę su savo organizmu elgtis kaip nori. Šios pozicijos kritikai teigia, kad stiprią priklausomybę sukeliantys narkotikai kenkia ne tik vartojusiam asmeniui, bet ir aplinkiniams. Negalintis gauti reikiamos dozės, priklausomybe sergantis žmogus dažniausiai būna pasiryžęs bet kam, net ir apiplėšimams, todėl kenkia visuomenei, o pirmiausia - savo šeimai. Vėlgi, legalizavimo šalininkai nurodo, jog alkoholiniai gėrimai yra legalūs, nors alkoholis neabejotinai sukelia stiprią priklausomybę, yra viena dažniausių autoavarijų priežasčių, dažni chuliganizmo išgėrus atvejai ir taip toliau.

Alkoholiniai gėrimai neilgam laikotarpiui buvo uždrausti JAV, tačiau tai sukėlė mafijos suklestėjimą. Narkotikų įteisinimo šalininkai naudoja tai kaip argumentą už įteisinimą, priešininkai nurodo, jog dėl įvairių priežasčių alkoholio šiuo atveju negalima lyginti su kitais narkotikais, įskaitant marihuaną. Statistiniai tyrimai Rusijoje parodė, kad tuo metu, kai yra labiau ribojamas alkoholio produktų pardavimas ir vartojimas, labai sumažėja tiesiogiai su tuo nesusijusių mirčių: nuo plaučių uždegimo, autoavarijose bei nuo kai kurių ligų.

Bet kokie draudžiami narkotikai nuo XX a. pirmos pusės buvo vienas pagrindinių organizuoto nusikalstamumo verslų.

EKSTAZI TABLETES

MDMA pradeda veikti po 20 ar net 90 minučių ir veikia nuo 3 iki 5 valandų. MDMA labai skirtingai veikia žmones - vienus įprastos dozės veikia silpnai (jie vartoja po kelias tabletes iš kart), kitus stipriai (jie tabletę dalina į kelias dalis), o apie 0,002% visos populiacijos MDMA veikia taip stipriai, kad standartinė tabletė sukelia mirtį.

Laukiami Poveikiai stai tokie:

• pakili nuotaika
• noras bendrauti
• jaučiamas energingumas, nuovargio nebuvimas, nenuvargstant šokama ištisą naktį
• komfortas, artumas su kitais, nors tai nėra afrodiziakas tačiau sukelia kai kuriomis prasmėmis panašų poveikį, meilės, susižavėjimo jausmą
• atlaidumas
• padidėjęs jautrumas muzikai
• paaštrėję pojūčiai
• baimės jausmo praradimas (dėl to juo domėjosi JAV armija)
• suintencyvėję jausmai
• noras fiziškai kontaktuoti su kitais, bučiuotis
• labai greitai bėga laikas

Neutralūs poveikiai:

• apetito praradimas
• sutrikusi orientacija
• haliucinacijos (retai)
• kyla širdies plakimo ir kvėpavimo dažnis
• kyla kūno temperatūra, gausėja prakaitavimas
• kai poveikis praeina dažnai kyla troškimas tuoj pat suvartoti dar, norint pratęsti poveikį

Neigiami poveikiai:

• galima prišnekėti dalykų, dėl kurių paskui gailėsiesi
• sunku atlikti tai, kas reikalauja ilgalaikio dėmesio sutelkimo
• trumpalaikiai atminties sutrikimai ar net laikinas atminties praradimas
• raumenų įtampa
• sunku pasiekti orgazmą, vyrams gali nevykti erekcija
• vandens praradimas, troškulys (būtina nuolat pamažu gerti)
• hipertermija (perkaitimas, negalima per daug gerti, ypač vienu kartu)
• pykinimas, vėmimas
• galvos skausmas, apsvaigimas, pusiausvyros praradimas
• kai poveikis praeina - nusiminimas, nostalgija
• praėjus poveikiui kartais galimas smarkus nuovargis, depresija
• galima psichologinė krizė (panikos priepoliai ir pan.) (retai)
• itin stipri alerginė reakcija ir mirtis (būdinga maždaug dviem iš 100 000 naudotojų)

 Narkomanija - psichinė liga, liguistas potraukis narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms. Liga susideda iš dviejų stadijų: psichologinės ir fizinės priklausomybės. Nustojus vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas, prasideda abstinencijos sindromas.

Psichologinė priklausomybė - stiprus psichologinis pripratimas, teoriškai galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai arba nemalonius jausmus sukeliančios veiklos vengimui. Dažniausi arba labiausiai žinomi pavyzdžiai yra psichologinė priklausomybė azartiniams žaidimams, apsipirkinėjimui, interneto naršymui, bendravimui, pornografijai, LSD bei kai kuriems kitiems fizinės priklausomybės nesukeliantiems narkotikams, seksui, darbui.

Fizinė priklausomybė - priklausomybės vartojamai medžiagai forma, kai vartotojo organizmas tampa fiziškai nuo jos priklausomas. Nutraukus medžiagos vartojimą, neišvengiamai patiriami nemalonūs simptomai, kadangi organizmas reikalauja jam nebeteikiamos medžiagos. Tai kone pagrindinė narkomanų problema, jiems metus vartoti narkotines medžiagas. Visos medžiagos, sukeliančios fizinę priklausomybę, medicinoje laikomos narkotikais. Iš kitos pusės ne visos teisiniu požiūriu narkotikais laikomos medžiagos sukelia fizinę priklausomybę, kai kurios tik psichologinę priklausomybę arba visai jokios.

Pavartojus narkotikų psichologinė priklausomybė atsiranda iš karto pajutus malonumą. Psichologinis priklausomumas išlieka labai ilgai, dažniausiai visą gyvenimą. Esant nedidelei psichologinei priklausomybei su nedidelėmis pastangomis ją galima numalšinti, esant didesnei, ją numalšinti reikia daug didesnių pastangų.

Pastebima fizinė priklausomybė atsiranda kartą ar kelis kartus pavartojus narkotikų. Organizmas gali priprasti prie narkotikų vartojimo net darant labai ilgas (1 mėn. - 6 mėn.) pertraukas tarp jų vartojimo. Tik pradėjus vartoti narkotikus (dažniausiai mažais kiekiais) bei darant pertraukas, fizinė priklausomybė sunkiau pastebima. Tokiu atveju fizinę priklausomybę nesunkiai numalšina mėgiamas užsiėmimas, pastangos sąmoningai nukreipti dėmesį. Esant didesniam potraukiui fizinę priklausomybę numalšinti sunkiau.

Abstinencijos sindromas - organizmo reakcija į narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sukėlusių fizinę priklausomybę, vartojimo nutraukimą. Panaikinus ir psichologinę priklausomybę, dingsta ir abstinencijos sindromas. Abstinencija pasireiškia įvairiais negalavimais: pykinimu, vėmimu, galvos svaigimu, šalčio krėtimu, kaulų ir raumenų spazmais, skausmais. Dažnai atsiranda ir į baltąją karštinę panašios haliucinacijos. Sindromas trunka apie 2-5 savaites. Pirmoji savaitė yra sunkiausia, nes tuo metu iš organizmo pasišalina dalis narkotinių medžiagų. Norėdamas pataisyti savijautą, narkomanas žūtbūt trokšta gauti narkotinių medžiagų. Abstinencijos sindromo pabaigoje skausmai ir kiti negalavimai aprimsta, bet galutinai nutrūksta apie 7 savaitę.

Narkomanijos gydymas - Siekiant geresnių gydymo rezultatų, narkomaniją reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Norintieji išgyti turėtų kreiptis į narkomanų reabilitacijos centrus, kur dirba gydytojai narkologai. Patys gali mesti tik labai stiprios valios žmonės. Metantieji turi patys pasirįžti niekada daugiau nebevartoti jokių narkotinių medžiagų. Gydymo pradžioje atliekama detoksikacija - abstinencijos sindromo metu pašalinamos narkotinės medžiagos. Kartais didelių skausmų atvejais gydytojai gali skirti raminamųjų vaistų. Patiems jų vartoti nepatartina. Po detoksikacijos kurso ligoniai mokosi adaptuotis visuomenėje, gyventi be narkotikų. Gydant narkomaniją svarbus artimųjų palaikymas.

STRAIPSNIS LAIKRASTYJE 

Mano patarimas,... geriau nepradeti, kad nereiktu mesti...