Reikalingi produktai:
6 porcijoms paruošti reikia: 20 didelių bulvių; 6 -7 virtų, sutrintų bulvių; ½ lb. maltos jautienos; ½ lb. maltos veršienos; ½ lb. maltos kiaulienos (vietoje kiaulienos galite naudoti kalakutieną, arba padidinti jautienos ar veršienos kiekį); 1 susmulkinti rukiti lasinukai

Nulupkite ir smulkiai sutarkuokite bulves. Naudodami sūrmaišio audinį, sutarkuotas bulves nusunkite, nuspausdami kiek galima daugiau skysčio. Sunką palikite nusistovėti. Skystį atsargiai nupilkite, o dubens dugne nusistovėjusį krakmolą sudėkite į tarkuotų bulvių masę. Įdėkite sutrintas virtas bulves, pasūdykite ir gerai išminkykite. Gerai išminkyti bulvių masę yra labai svarbu, nes kitaip, verdant, cepelinai gali suirti,"išsižioti". Į dubenį sudėkite maltą mėsą. Keptuvėje riebaluose pakepinkite svogūną. Į mėsą suberkite pakepintą svogūną, druską, pipirus, įmuškite kiaušinius ir gerai išminkykite. Paimkite gabalėlį (1 matavimo puodelį) bulvių masės, išplokite jį ant delno ar ant pamiltuotos lentos, iki ¼ colio storio. Į centrą įdėkite kupiną šaukštelį mėsos masės. Bulvinio paplotėlio kraštus užlankstykite ir užglaistykite. Tarp rankų pavoliodami, padarykite kiaušinio formos. Dėkite į pasūdytą verdantį vandenį. Virkite, retkarčiais pamaišant, apie 20 -25 minutes. Išimkite iš vandens ir nuvarvinus, dėkite į pašildytą lėkštę. Užpilas: Smulkiai supjaustytus rūkytus lašinukus sudėkite į įkaitintą keptuvę. Kai truputį apkeps, sudėkite susmulkintą svogūną. Pakepinkite, kol svogūnas gražiai pagels. Truputį atvėsinus, supilkite grietinę, gerai išmaišykite. Pašildykite, bet neužvirkite. Pilkite padažą ant cepelinų. Pastaba: vietoj mėsos įdarui galima naudoti varškę. Pagal tradiciją, su varškės įdaru cepelinai būna apvalūs

  Visų pirma, užviriname 1,3 stiklinės vandens su šaukšteliu druskos ir dviem šaukštais aliejaus. Kai tik užverda, supilame į vandenį pusę stiklinės miltų ir dirbame šluotele, kad gerai išsimaišytų.  Tai vadinasi tešlos plikymu. Miltai momentaliai prisigeria vandens ir virsta kažkuo panašiu į "varškės drebučius", bent jau toks įspūdis susidaro tai palietus. Nuo miltų užvirinimo gatava tešla tampa minkštesnė, tampresnė. Palaukiam, kol praauš, tuomet įmušam kiaušinį, šaukštą degtinės ir po truputį įminkome dar tris stiklines miltų ( receptas norėjo 3,5, bet manau, jog 3 - pats tas ). Turi gautis tokia kieta tešla, panaši į koldūninę.

  Paliekame ją apie valanda pastovėti uždengtame dubenyje, po to dar kartą perminkome, kol ji tampa visiškai elastinga, o viduje nesijaučia jokių "gurulukų". Tešla turi nelipti prie rankos. Po teisybei, ši tešla nelimpa ir prie stalo ar kočėlo, bent jau man jokių miltų po to nebereikėjo.

     Tuomet tešlą suvyniojame į tokią dešrą, ir nuo jos atgnybiame maždaug vištos kiaušinio dydžio gabalėlį. Iškočiojame jį į blyną, tuomet ant viršaus uždedam lėkštelę, ir peiliu aplink apvedam, o kraštus nuimam ir dedam prie tos pačios tešlos. Tuomet imam įdaro, tiek pat ar net šiek tiek daugiau, nei buvo tešlos, ir išdėliojame jį štai taip, kaip parodyta paveiklelyje desineje puseje ----->

      Tada sulenkiame perpus ir Laisvą kraštą užlenkiam, užspaudome pirštais. (kaip Pav.) ---->

    Toliau - svarbus momentas. Čeburėką būtina užsandarinti, antraip kepant sultinys iš vidaus pateks į aliejų, ir bus nekas. Tai galima padaryti paprasta šakute - lygiai taip pat, kaip italai elgiasi su calzone picom. Svarbu tai daryti atsargiai, neperspaudžiant, ir nepraduriant skūros, taip, kad šakutė siektų nuo čeburėko krašto iki 2/3 užspaudimo pirštais.

     Keptuvėje storu dugnu įkaitiname aliejų. Jo pilti kažkur per pirštą, kaitinti ant vidutinės ugnies. Kepame, kol čeburėkai taps tokie kaip stai siame zemiau pateiktame paveiksliuke:

     Tie kurie bijote del antsvorio, galima truputi ceburekus nusausinti popieriniu ranksluostuku, sitai turi visi virtuves megejai...,  

    Valgome iškart, kai tik truputį pravėsta, užsigerdami alumi ar karštu vištienos sultiniu. Kąskite atsargiai, viduje yra skysčio, kuris labai mėgsta užvarvėti ant kelnių ar kilimo.

Taigi, o cia apacioje  ir musu rezultatas!...  Skanaus uzkandziaujant! Gero apetito!