Vabzdžiai (Insecta) - nariuotakojų tipo klasė. Tai gausiausia bestuburių gyvūnų klasė; vabzdžiai sudaro apie 80 proc. visų gyvūnų rūšių.

 Auslindos

Blakės

Cikadiniai

Drugiai

Lašalai

Šiengraužiai

 Tiesiasparniai

Dvisparniai

Lygiasparniai

Plėviasparniai

Skorpionmusės

Tarakonai

Dūzgiai

Ankstyvės

 Tinklasparniai

Utėlės

Vabalai

Žirgeliai

Šeriauodegiai

Termitai

Maldininkai

  Lašalai (lot. Ephemeroptera, angl. Mayflay, vok. Eintagsfliegen) - vabzdžių (Insecta) būrys. Vabzdžiai labai gležni, verpstės formos. Burnos organai graužiamieji, redukuoti. Turi stambokas facetines akis, bet yra ir paprastos akelės. Kojos plonos, sparnai taip pat ploni, plėviški, bet tankiai gysloti. Pilvelis ilgas, cilindriškas, jo gale 2 ar 3 ilgos siūliškos išaugos (pav.). Metamorfozė nepilna. Lervos gyvena vandenyje ir kvėpuoja trachejinėmis žiaunomis. Vystymasis trunka 1-2 metus. Suaugėliai gyvena labai trumpai - vos kelias valandas ar kelias dienas ir nesimaitina. Lašalai skraido vasarą, daugiausia vakarais ir naktimis. Ypač jų daug galima matyti vakarais prie vandens ir stebėti jų savotišką polėkį aukštyn-žemyn. Lietuvišką šio vabzdžių būrio pavadinimą (anot jo paties) sugalvojo Ričardas Kazlauskas

Pasaulyje yra apie 2500 rūšių, Lietuvoje užregistruotos 63 rūšys.

  ANKSTYVES

Ankstyvės (lot. Plecoptera, angl. Stoneflies, vok. Steinfliegen) - vabzdžių (Insecta) būrys, kuriam priklauso vidutinio dydžio vabzdžiai, turintys ilgas šeriškas antenas ir silpnai išsivysčiusius graužiamuosius burnos organus. Tarp facetinių akių yra įsiterpusios trys paprastosios akelės. Turi dvi poras sparnų, kurie plėviški, tankiai gysloti. Užpakaliniai sparnai žymiai platesni už priekinius. Sparnai ant nugaros sudedami lėkštai. Kojos plonos, bėgiojamosios, su 3-narėmis letenėlėmis.

Metamorfozė nepilna. Lervos gyvena upių ir upelių tekančiame vandenyje. Vystymasis trunka 1-3 metus. Vabzdžiai aptinkami nuo ankstyvo pasvasario, vos pradėjus tirpti sniegui. Randami ant švendrų, medžių ir krūmų kamienų ir šakų. Skraido silpnai.Pasaulyje yra apie 2000 rūšių. Lietuvoje žinomos 6 šeimos, 16 genčių ir 29 rūšys

 Zirgeliai

Žirgeliai (lot. Odonata, vok. Wasserjungfern) - vabzdžių (Insecta) būrys.

Tai stambūs ar vidutinio dydžio vabzdžiai. Burnos organai graužiamieji, antenos redukuotos, akys didelės. Lervos plėšrios. Gyvena vandenyje. Grobį gaudo žnyplių formos apatine lūpa.

Pasaulyje yra apie 4500 rūšių. Lietuvoje 60 rūšių, priklausančių dviem pobūriams:

• Mažieji žirgeliai  
• Didieji žirgeliai

Tiesiasparniai (Orthoptera) - vabzdžių (Insecta) būrys. Jam priklauso stamboki vabzdžiai su ilgu ir iš šonų suplotu kūnu ir turintys gerai išvystytus graužiamuosius burnos organus. Antenos ilgos, siūliškos arba šeriškos. Sparnų dvi poros: priekiniai sukietėję ir virtę antsparniais, užpakaliniai - plėviški ir susiglaudžia vėduokliškai. Kojos gerai išsivysčiusios, o kurklių priekinės rausiamosios. Užpakalinės kojos su ilgomis ir storomis šlaunimis ir ilgomis blauzdomis, todėl gerai šokinėja. Daugelio rūšių patelės turi kiaušdėtę. Abiejų lyčių turi striduliacinius organus, kurie yra pilvelio I-mo segmento šonuose (skėrių) arba priekinių kojų blauzdose (žiogų, svirplių).Vystymasis - nepilna metamorfozė. Kiaušinėlius deda krūvelėmis arba pavieniui į žemę arba ant augalų. Per metus išauga viena generacija. Būryje yra daug augalų kenkėjų, tačiau labiausiai išplitę šiltuose kraštuose. Pasaulyje yra apie 25 tūkst. rūšių. Lietuvoje šiuo metu aptiktos 42 rūšys, dar 3 ieškotinos.

Mano manymu: patys slyksciausi zemes padarai

 TARAKONAI

Tarakonai (lot. Blattodea, angl. Cockroach, vok. Schaben) - vabzdžių būrys. Priklauso plokšti, kiaušiniškos formos vabzdžiai. Jų galva nukreipta į apačią ir iš viršaus pridengta priešnugarėle. Burnos organai graužiamieji. Antenos ilgos, šeriškos. Kojos bėgiojamosios. Priekiniai sparnai kieti, virtę antsparniais, užpakaliniai - plėviški, susiglaudžia vėduokliškai. Kai kurių rūšių sparnai visai sutrumpėję arba visai išnykę. Pilvelio gale yra trumpi cerkai, patelės - trumpa dviskiautė kiaušdėtis. Tarakonų vystymosi metamorfozė nepilna. Kiaušinius deda į specialų maišelį, kurį patelės nešioja pilvelio gale. Vystymasis kartais trunka 2-3 metus. Tarakonai - naktiniai gyvūnai, labiau išplitę šilto klimato šalyse. Gyvena gamtoje ir butuose. Minta įvairiu maistu.Pasaulyje yra apie 4000 rūšių, priklausančių 5 šeimoms. Europoje aptinkama 15. Lietuvoje rūšinė sudėtis ištirta nepakankamai.

TERMITAI

Termitai (Isoptera) - vabzdžių (Insecta) būrys. Blyškios spalvos minkšti vabzdžiai, kurie turi kramtomuosius burnos organus ir trumpas antenas. Gyvena tropikuose, kur stato įspūdingus būstus. Tai bendruomeniniai vabzdžiai, gyvenantys kolonijomis, kuriose darbininkai - smulkūs, o kareiviai turi stambias galvas ir žandus. Vieni termitai minta mediena arba augalais, kiti ėda grybus, kuriuos augina požeminiuose „soduose".

Termitai svarbūs mitybos grandinėse kaip maistingųjų medžiagų perdirbėjai, tačiau daugelis iš jų - kenkėjai. Metamorfozė nepilna.

Pasaulyje 7 šeimos ir apie 2750 rūšių.

• Šeima. Žalingieji termitai (Rhinotermitidae)
• Šeima. Tikrieji termitai (Termitidae)

 BLAKES

Blakės, Puskietasparniai (Hemiptera, vok. Schnabelkerfe) - vabzdžių (Insecta) būrys. Sistematika gana paini, todėl pasaulyje nurodoma esant 40-80 tūkst. rūšių. Lietuvoje yra apie 450. Blakių yra daug žemės ūkio ir miškų kenkėjų, kai kurios rūšys yra žmogaus ir gyvulių parazitai. Sausumos ir vandens blakių tarpe yra gana daug plėšrių rūšių. Nuo kitų vabzdžių būrių blakės skiriasi savotiška savo sparnų sandara. Priekinių sparnų, kurie vadinami antsparniais, pamatas yra standus, nepermatomas, o viršūnė plėvelinė, plona ir permatoma. Todėl blakės dar kitaip vadinamos puskietasparniai. Antsparnių standus pamatas savo ruožtu vagutėmis ar siūlėmis suskirstytas į kelias dalis. Blakės turi duriamuosius burnos organus, kuriuos sudaro ištįsęs gana ilgas nariuotas straublelis. Jis ramybės būsenoje būna prigludęs prie krūtinės apačios. Kai kurios rūšys nemaloniai dvokia. Šis kvapas priklauso nuo tam tikro skysčio, kurį gamina krūtinės apačioje esančios liaukos. Blakių metamorfozė nepilna.

 SIENGRAUZIAI

Šiengraužiai (lot. Psocoptera, vok. Staubläuse) - vabzdžių (Insecta) būrys. Smulkūs, judrūs, su plonomis ilgomis siūliškomis antenomis ir graužiamaisiais burnos organais. Turi 4 plėviškus sparnus. Priekiniai sparnai yra stambesni už užpakalinius ir ant nugaros susideda stogeliu. Kai kurių rūšių sparnai sutrumpėję arba visai sunykę. Kojos bėgiojamosios, plonos, baigiasi 2-3 narėmis letenomis. Pilvelis trumpas, iš 9 segmentų. Vabzdžiai vystosi su nepilna metamorfoze. Žiemoja kiaušinėliai. Per vasarą išsivysto kelios generacijos. Aptinkami po senų medžių žieve, ant samanų, kerpių, žolių ir įvairių pūvančių medžių. Kai kurios rūšys nuolat gyvena žmonių butuose tarp senų knygų ir popierių, kartais užpuola vabzdžių kolekcijas. Pasaulyje yra apie 3000 rūšių, Lietuvoje ištirta nepakankamai, žinomiausia rūšis - knyginė utėlė

 UTELES

Utėlės (Anoplura, angl. Sucking lice, vok. Echte Läuse) - vabzdžių (Insecta) klasės būrys, kuriam priklauso žmonių ir gyvulių ektoparazitai, mintantys krauju ir platinantys infekcines ligas. Vabzdžiai smulkūs, besparniai, plokšti. Kūno spalva nepastovi, nes per kutikulą persišviečia į žarnyną įčiulptas kraujas, kuris, priklausomai nuo suvirškinimo laipsnio, būna vienokio ar kitokio atspalvio. Galva siauresnė už krūtinę ir nuo jos atskirta kaklu. Krūtinės segmentai susilieję į krūvą. Burnos organai duriamieji. Kojos trumpos, tvirtos, čiumpiamosios. Pilvelis platesnis už krūtinę. Kūnas apaugęs šereliais ir plaukeliais. Lietuvoje paplitusios dvi šemos: žmoginės utėlės (Pediculidae) ir gyvulinės utėlės (Linognathidae). Iš žmoginių utėlių žinomos: galvinė (Pediculus capitis), drabužinė (Pediculus vestimenti), kirkšninė utėlė (Pthirus pubis), iš gyvulinių - kiaulinė (Haematopinus suis), šuninė, avinė, galvijinė utėlė.

 VABALAI

Vabalai (lot. Coleoptera) - vabzdžių (Insecta) klasės būrys. Tai pats gausiausias rūšių skaičiumi būrys ne tik iš vabzdžių klasės, bet ir iš visos gyvūnų karalijos. Vabalai sudaro 1/4 visų žemėje gyvenančių gyvūnų rūšių.

Vabalų kūnas sudarytas iš trijų dalių: galvos (lot. caput), krūtinės (thorax) ir pilvelio (abdomen).

Pasaulyje apie 350 000 rūšių. Lietuvoje gyvena apie 3500-3600 rūšių.

 Tinklasparniai

Tinklasparniai (Neuroptera) - vabzdžių (Insecta) būrys. Negausi ir nepakankamai Lietuvoje ištirta grupė, kuriai priklauso stambūs ir vidurinio dydžio vabzdžiai, turintys graužiamuosius burnos organus ir dvi poras plėviškų, tankiai gyslotų sparnų. Lervos verpstiškos formos su krūtinės kojomis, gana judrios. Lėliukė laisvoji. Vabzdžiai grobuoniški, naudingi.

Lietuvoje labai dažnos auksaakės (Chrysopa), kurios yra blyškiai žalios spalvos gležnais sparnais ir auksinėmis akimis. Rudenį jų nemažai prisirenka butuose žiemojimui, todėl galima aptikti tarp knygų, įvairiuose plyšiuose. Auksaakių lervos grobuoniškos, naikina amarus.

Kita Lietuvoje labai įdomi yra skruzdžių liūtų (Myrmelon) gentis. Šie vabzdžiai stambūs, šiek tiek panašūs į žirgelius. Dienomis jie tingūs, naktimis veiklūs. Lervos gyvena smėlyje, išraustų duobučių dugne. Minta įkritusiais į duobutes vabzdžiais, ypač skruzdėlėmis. Skruzdžių liūtų daug yra pajūrio kopose.

BLUSOS

Blusos (lot. Siphonaptera, angl. Fleas, vok. Flöhe) - vabzdžių (Insncta) būrys, kuriam priklauso besparniai, iš šonų suploti, vikriai šokinėjantys vabzdžiai. Kūnas apaugęs šereliais ir spygliukais. Galvos šerelių išsidėstymas turi svarbią reikšmę blusų sistematikoje. Lervos kirmėliškos, bekojės, gyvena paukščių lizduose, landose, savo šeimininkų namuose ir minta organinių medžiagų puvėsiais. Suaugusios blusos yra paukščių ir žinduolių ektoparazitai. Minta krauju, platina įvairias infekcines ligas, helmintus.

Žmoginė blusa (Pulex irritans)  Kūno ilgis 2 - 4 mm. Patinai mažesni už pateles. Kūnas tamsiai rudas ir blizgantis. Ji gali gyventi ne tik ant žmonių, bet ir ant gyvūnų, turinčių nuolatinį kontaktą su žmogumi, pavyzdžiui, ant šunų, kačių, arklių. Vasarą kur kas gausiau blusų būna ten, kur yra sąlygos vystytis jų lervoms, - nešvarūs grindų plyšiai, nešvarūs kilimai ar grindų takai.

Lietuvoje plačiai paplitusios šios blusos: žmoginė, šuninė, triušinė, vištinė ir kt.

 Plėviasparniai

Plėviasparniai (lot. Hymenoptera, vok. Hautflügler) - vabzdžių (Insecta) būrys.

Vabzdžiai su dviem poromis plėviškų ir skaidrių sparnų, kurie mažai gysloti. Užpakaliniai sparnai žymiai mažesni už priekinius ir su pastaraisiais susikabina kabliukais. Sparnų gyslotumas atskirų plėviasparnių šeimų yra skirtingas ir turi svarbią reikšmę sistematikoje. Burnos organai dažniausiai graužiamieji su gerai išsivysčiusiomis mandibulėmis. Antenos įvairios formos. Patelių pilvelio gale yra kiaušdėtis ar geluonis. Metamorfozė pilna. Lervos dažniausiai bekojės. Lėliukės laisvosios, neretai kokonuose. Suaugėliai minta žiedų nektaru, medaus rasa, saldžiais vaisiais, uogomis. Kai kurie plėviasparniai yra svarbūs žolinių ir sumedėjusių augalų kenkėjai, tačiau dauguma jų naudingi vabzdžiai, padedantys žiedams apsidulkinti. Lietuvoje yra virš 2500 rūšių, tačiau dar nepakankamai ištirti.

Skorpionmusės

Skorpionmusės (lot. Mecoptera, vok. Schnabelfliegen) ) - vabzdžių (Insecta) būrys. Lengvai atpažįstamos iš galvos, kuri ištįsusi į ilgą, žemyn nulenktą snapą. Burnos organai graužiamieji. Antenos ilgos, šeriškos ir prisitvirtinusios tarpuakyje. Visi keturi sparnai plėviški, apaugę trumpais plaukeliais. Pilvelis iš 10 narelių, patinų gale yra žnyplės formos priedelis. Vystosi su pilna metamorfoze.

Skorpionmusės grobuoniškos. Gyvena soduose, krūmuose, miškuose. Lietuvoje labiausiai paplitusi Panorpidae šeima.

                       Galva                          Uodega

Dvisparniai

Dvisparniai (lot. Diptera) - vabzdžių (Insecta) būrys. Turi tik vieną porą normaliai išsivysčiusių plėviškų sparnų. Antroji sparnų pora redukuota ir virtusi dūzgiais. Galva prie krūtinės prisegta laisvai. Burnos organai laižomieji arba duriamieji, tačiau niekada nebūna graužiamieji. Antenos nariuotos. Kojos ilgos, kartais net labai ilgos. Letenos 3-5 - narės. Sparnai su gyslomis, todėl atskirų rūšių gyslų skaičius ir jų išsidėstymas būna skirtingas. Pilvelis susideda iš 3-10 segmentų. Metamorfozė pilna. Lervos kirmėliškos išvaizdos, bekojės, dažniausiai su mažyte galva, tik uodų ji gerai matoma. Kai kurios lervos kenkia augalams, gyvena gyvų augalų audiniuose, kitos dvisparnių lervos gyvena puvėsiuose, srutose, mėšle, vandenyje. Yra ir plėšrių lervų, ir parazitinių, gyvenančių kitų gyvūnų kūne. Lėliukės laisvosios ir dengtosios. Suaugę dvisparniai minta dažniausiai žiedų nektaru. Kai kurios rūšys būna plėšrios arba minta šiltakraujų gyvūnų krauju. Kai kurie dvisparniai perneša infekcines ligas (pvz., tikrieji uodai ir kt.).

******

 Tikrieji uodai (lot. Culicidae) - dvisparnių (Diptera) vabzdžių šeima. Patelės turi straublelį su duriamuoju šereliu. Daugumos rūšių patelės čiulpia šiltakraujų gyvūnų kraują. Patinų straublelis be duriamųjų šerelių, minta jie žiedų nektaru. Lervos gyvena vandenyje. Kai kurios rūšys yra infekcinių ligų platintojai, pvz., maliarijos. Nuotrauka pati apatine.  -------->

 Na...stai jums ir keletas Vabzdziu grupiu...ju tiek daug, kad visu nei per metus nesudesi... Ir visgi pasirodo... Kokiu slikstyniu sioj zemej gausu... =)